Žastikaulio trauminių išnirimų analizė
Sigitas Ryliškis, Rimvaldas Broga Vilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės chirurgijos, traumatologijos, ortopedijos klinika, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130, Vilnius El. paštas ryls@one.lt Įvadas / tikslas Apžvelgus Lietuvoje išspausdintus m...
Main Authors: | , |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2004-01-01
|
Series: | Lietuvos Chirurgija |
Online Access: | http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2359 |
id |
doaj-6b78a5a557b94de8be15d60ae8613958 |
---|---|
record_format |
Article |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
Sigitas Ryliškis Rimvaldas Broga |
spellingShingle |
Sigitas Ryliškis Rimvaldas Broga Žastikaulio trauminių išnirimų analizė Lietuvos Chirurgija |
author_facet |
Sigitas Ryliškis Rimvaldas Broga |
author_sort |
Sigitas Ryliškis |
title |
Žastikaulio trauminių išnirimų analizė |
title_short |
Žastikaulio trauminių išnirimų analizė |
title_full |
Žastikaulio trauminių išnirimų analizė |
title_fullStr |
Žastikaulio trauminių išnirimų analizė |
title_full_unstemmed |
Žastikaulio trauminių išnirimų analizė |
title_sort |
žastikaulio trauminių išnirimų analizė |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Lietuvos Chirurgija |
issn |
1392-0995 1648-9942 |
publishDate |
2004-01-01 |
description |
Sigitas Ryliškis, Rimvaldas Broga
Vilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės
chirurgijos, traumatologijos, ortopedijos klinika,
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,
Šiltnamių g. 29, LT-04130, Vilnius
El. paštas ryls@one.lt
Įvadas / tikslas
Apžvelgus Lietuvoje išspausdintus medicinos žurnalus, nepavyko rasti straipsnių, nagrinėjančių žastikaulio išnirimus, todėl tenka vadovautis tik užsienio autorių duomenimis, kurie gali skirtis nuo mūsų. Darbo tikslas – išnagrinėti pirmojo priekinio žastikaulio išnirimo klinikinius atvejus Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (VGPUL) ir ištirti pacientų demografiją, su žastikaulio išnirimais susijusią patologiją, vietinės nejautros veiksmingumą atitaisant žastikaulio išnirimus. Palyginti mūsų duomenis su kitų užsienio ligoninių duomenimis.
Metodai ir medžiaga
Tyrime naudota trejų metų klinikinė medžiaga, surinkta VGPUL traumatologijos punkte nuo 2000 01 01 iki 2002 12 31. Iš visų 886 išnirimų atrinkome 638 (72,0%) klinikinius atvejus, kai traumatologijos punkte buvo diagnozuotas ir atitaisytas pirmasis priekinis išnirimas. Visa informacija apie pacientus – demografiniai duomenys, atvykimo laikas, traumos laikas, su išnirimu susijusi patologija, klinikinė diagnozė, nuskausminimo metodas, – gauta išnagrinėjus asmens sveikatos istorijas (F-025/a).
Rezultatai
Vidutinis pacientų amžius buvo 57,92 metų. Vyresni negu 60 metų pacientai sudarė 49,2%. Vyrų ir moterų santykis buvo 1,31:1. Atskirai nagrinėdami išnirimus ir su jais susijusią patologiją nustatėme, kad paprastieji išnirimai sudarė 78,2%, išnirimai su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu – 19,9%, o išnirimai su sąnarinės duobės lūžiu – 1,4%. Hill-Sachs lūžiai ir sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimai nediagnozuoti nė vienam pacientui. Diagnozuoti 73 (11,4%) nervų pažeidimo atvejai. Daugiausia išnirimų atitaisyta vietinės nejautros salygomis (89,1%). Vilniaus miesto gyventojai 2000 m. sudarė 87,86%, 2001 m. – 92,03%, o 2002 m. – 82,8% visų pacientų.
Išvados
Labai svarbu diagnozuoti ne vien išnirimą, bet ir kaulų lūžius, todėl išnirus žastikauliui visada reikia padaryti trijų krypčių (priekinę, šoninę ir ašinę) peties sąnario rentgenogramas. Nervų pažeidimams diagnozuoti nepakanka vien klinikinio ištyrimo. Intrasąnarinė lidokaino tirpalo injekcija yra saugus, veiksmingas ir pigus analgezijos metodas, kurį naudojant galima atitaisyti 89,1% visų išnirimų.
Prasminiai žodžiai: trauminis pirmasis priekinis žastikaulio išnirimas
Analysis of traumatic shoulder dislocations
Sigitas Ryliškis, Rimvaldas Broga
Background / objective
We have too little information about shoulder dislocations in Lithuania, so we have to follow the data from foreign hospitals, which that may be different. The objective was to overview our cases with anterior first-time shoulder dislocations in Vilnius University Emergency Hospital and to investigate: 1) demographic data, 2) associated injuries, 3) the efficiency of local anesthesia. We compared our findings with those of foreign hospitals.
Methods
From all 886 anterior shoulder dislocations we choose 638 (72.0%) cases with first-time anterior shoulder dislocations treated at our institution for a three-year period between 01 01 2000 and 31 12 2002. All the information, i.e. demographic data, arrival to the hospital, time of injury, associated injuries, clinical diagnosis and type of anesthesia were collected from patient’s case history (F-025/a).
Results
We found that the average age of our patients was 57.92 years. There were 49.2% patients aged 60 or over at the time of injury. The male/female ratio was 1.31:1. We found that 78.2% of dislocations were not associated with bone fractures. Associated injuries: 1) greater tuberosity fracture (19.9%), 2) glenoid rim fracture (1.4%), 3) nerve injury (11.4%). We had neither Hill–Sachs fractures nor rotator cuff tears. We found that 89.1% of all dislocations were reduced with local analgesia. In 2000 87.86%, in 2001 92.86% and in 2002 82.8% of patients were Vilnius City inhabitants.
Conclusions
It is essential to confirm not only shoulder dislocation but also associated bone fractures. Routine X-ray views in three directions (anterior-posterior, lateral and axillary) must be taken for a patient with shoulder dislocation. Clinical examination alone is not enough to confirm nerve injuries after shoulder dislocation. Intra-articular lidocaine injection is an effective, safe and cheap method of analgesia. We found that 89.1% of all shoulder dislocations can be reduced successfully with local analgesia.
Keywords: traumatic anterior first-time shoulder dislocation
|
url |
http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2359 |
work_keys_str_mv |
AT sigitasryliskis zastikauliotrauminiuisnirimuanalize AT rimvaldasbroga zastikauliotrauminiuisnirimuanalize |
_version_ |
1725915310576369664 |
spelling |
doaj-6b78a5a557b94de8be15d60ae86139582020-11-24T21:43:10ZengVilnius University PressLietuvos Chirurgija1392-09951648-99422004-01-0123Žastikaulio trauminių išnirimų analizėSigitas RyliškisRimvaldas Broga Sigitas Ryliškis, Rimvaldas Broga Vilniaus universiteto Bendrosios ir plastinės chirurgijos, traumatologijos, ortopedijos klinika, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130, Vilnius El. paštas ryls@one.lt Įvadas / tikslas Apžvelgus Lietuvoje išspausdintus medicinos žurnalus, nepavyko rasti straipsnių, nagrinėjančių žastikaulio išnirimus, todėl tenka vadovautis tik užsienio autorių duomenimis, kurie gali skirtis nuo mūsų. Darbo tikslas – išnagrinėti pirmojo priekinio žastikaulio išnirimo klinikinius atvejus Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje (VGPUL) ir ištirti pacientų demografiją, su žastikaulio išnirimais susijusią patologiją, vietinės nejautros veiksmingumą atitaisant žastikaulio išnirimus. Palyginti mūsų duomenis su kitų užsienio ligoninių duomenimis. Metodai ir medžiaga Tyrime naudota trejų metų klinikinė medžiaga, surinkta VGPUL traumatologijos punkte nuo 2000 01 01 iki 2002 12 31. Iš visų 886 išnirimų atrinkome 638 (72,0%) klinikinius atvejus, kai traumatologijos punkte buvo diagnozuotas ir atitaisytas pirmasis priekinis išnirimas. Visa informacija apie pacientus – demografiniai duomenys, atvykimo laikas, traumos laikas, su išnirimu susijusi patologija, klinikinė diagnozė, nuskausminimo metodas, – gauta išnagrinėjus asmens sveikatos istorijas (F-025/a). Rezultatai Vidutinis pacientų amžius buvo 57,92 metų. Vyresni negu 60 metų pacientai sudarė 49,2%. Vyrų ir moterų santykis buvo 1,31:1. Atskirai nagrinėdami išnirimus ir su jais susijusią patologiją nustatėme, kad paprastieji išnirimai sudarė 78,2%, išnirimai su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu – 19,9%, o išnirimai su sąnarinės duobės lūžiu – 1,4%. Hill-Sachs lūžiai ir sukamųjų raumenų sausgyslių plyšimai nediagnozuoti nė vienam pacientui. Diagnozuoti 73 (11,4%) nervų pažeidimo atvejai. Daugiausia išnirimų atitaisyta vietinės nejautros salygomis (89,1%). Vilniaus miesto gyventojai 2000 m. sudarė 87,86%, 2001 m. – 92,03%, o 2002 m. – 82,8% visų pacientų. Išvados Labai svarbu diagnozuoti ne vien išnirimą, bet ir kaulų lūžius, todėl išnirus žastikauliui visada reikia padaryti trijų krypčių (priekinę, šoninę ir ašinę) peties sąnario rentgenogramas. Nervų pažeidimams diagnozuoti nepakanka vien klinikinio ištyrimo. Intrasąnarinė lidokaino tirpalo injekcija yra saugus, veiksmingas ir pigus analgezijos metodas, kurį naudojant galima atitaisyti 89,1% visų išnirimų. Prasminiai žodžiai: trauminis pirmasis priekinis žastikaulio išnirimas Analysis of traumatic shoulder dislocations Sigitas Ryliškis, Rimvaldas Broga Background / objective We have too little information about shoulder dislocations in Lithuania, so we have to follow the data from foreign hospitals, which that may be different. The objective was to overview our cases with anterior first-time shoulder dislocations in Vilnius University Emergency Hospital and to investigate: 1) demographic data, 2) associated injuries, 3) the efficiency of local anesthesia. We compared our findings with those of foreign hospitals. Methods From all 886 anterior shoulder dislocations we choose 638 (72.0%) cases with first-time anterior shoulder dislocations treated at our institution for a three-year period between 01 01 2000 and 31 12 2002. All the information, i.e. demographic data, arrival to the hospital, time of injury, associated injuries, clinical diagnosis and type of anesthesia were collected from patient’s case history (F-025/a). Results We found that the average age of our patients was 57.92 years. There were 49.2% patients aged 60 or over at the time of injury. The male/female ratio was 1.31:1. We found that 78.2% of dislocations were not associated with bone fractures. Associated injuries: 1) greater tuberosity fracture (19.9%), 2) glenoid rim fracture (1.4%), 3) nerve injury (11.4%). We had neither Hill–Sachs fractures nor rotator cuff tears. We found that 89.1% of all dislocations were reduced with local analgesia. In 2000 87.86%, in 2001 92.86% and in 2002 82.8% of patients were Vilnius City inhabitants. Conclusions It is essential to confirm not only shoulder dislocation but also associated bone fractures. Routine X-ray views in three directions (anterior-posterior, lateral and axillary) must be taken for a patient with shoulder dislocation. Clinical examination alone is not enough to confirm nerve injuries after shoulder dislocation. Intra-articular lidocaine injection is an effective, safe and cheap method of analgesia. We found that 89.1% of all shoulder dislocations can be reduced successfully with local analgesia. Keywords: traumatic anterior first-time shoulder dislocation http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2359 |