POLITIKA IR INVESTUOTOJŲ PASITIKĖJIMAS: BALTIJOS ŠALYS PER KRIZĘ

• Main Author: Vytautas Kuokštis
• Format: Article
• Language: Lithuanian
• Published: Vilnius University Press 2015-01-01
• Series: Politologija
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8299
• ISSN: 1392-1681; 2424-6034

Straipsnyje keliamas klausimas, kokie veiksniai gali paaiškinti skir­tingą Baltijos valstybių ekonominę sėkmę (ar nesėkmę) ekonomikos ir fi­nansų krizės laikotarpiu 2008–2010 m. pirmoje pusėje? Konkrečiai žiūrima į investuotojų pasitikėjimą: kodėl Estija investuotojai pasitikėjo labiausiai, Latvija – mažiausiai (ši šalis vienintelė iš Baltijos valstybių kreipėsi į Tarp­tautinį valiutos fondą), o Lietuva užėmė tarpinę poziciją? Straipsnyje siekia­ma atkreipti dėmesį į trijų Baltijos valstybių skirtumus (ir panašumus) bei pabrėžti politinių-institucinių, o ne tik ekonominių veiksnių svarbą, aiškinant investuotojų pasitikėjimą. Nagrinėjama investuotojų pasitikėjimo kaip poli­tinės ekonomijos objekto svarba, pristatomi jo matavimo būdai bei teigiama, jog politiniai veiksniai gali turėti svarbią įtaką šiam kintamajam. Remiantis literatūra sukonkretinus politinius institucinius veiksnius, atliekama lygina­moji Baltijos valstybių analizė. Atsižvelgiama į šiuos politinius institucinius veiksnius: rinkimų procesus, nerinkiminio pobūdžio spaudimą valdžiai, vy­riausybės stabilumą bei neformalių institucijų kokybę. Straipsnyje teigiama, kad ekonomine prasme prieš krizę Latvijos padėtis buvo prastesnė nei Esti­jos ar Lietuvos, – jos turėjo tam tikrų (nors ir skirtingų) pranašumų. Ryškiau­si skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos iškyla būtent politinėje institucinėje, o ne ekonominėje dimensijoje: Estijos pranašumas buvo palankiai susiklostę rinkimų ciklai, mažas nerinkiminio pobūdžio spaudimas ir – svarbiausia – geresnė šios šalies institucijų kokybė. Lietuvos ir Latvijos padėtis pagal po­litinius institucinius veiksnius buvo reikšmingai blogesnė.