INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄ

Tyrimu siekiama nustatyti prievartautojo, aukos, respondenčių charakteristikų ir lingvistikos priemonių įtaką studenčių seksualinės prievartos vertinimui. Tiriamos charakteristikos: 1) auka pažįstama / nepažįstama su prievartautoju, 2) auka blaivi / vartojusi alkoholio, 3) seksualinė prievarta apib...

Full description

Bibliographic Details
Main Authors: A. Mitaitė, K. Žardeckaitė-Matulaitienė
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2013-01-01
Series:Psichologija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/2627
id doaj-618d8d45c912400697d8fd827b362d9d
record_format Article
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author A. Mitaitė
K. Žardeckaitė-Matulaitienė
spellingShingle A. Mitaitė
K. Žardeckaitė-Matulaitienė
INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄ
Psichologija
author_facet A. Mitaitė
K. Žardeckaitė-Matulaitienė
author_sort A. Mitaitė
title INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄ
title_short INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄ
title_full INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄ
title_fullStr INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄ
title_full_unstemmed INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄ
title_sort informacijos apie seksualinę prievartą pateikimo ypatumų įtaka studenčių požiūriui į tokią prievartą
publisher Vilnius University Press
series Psichologija
issn 1392-0359
2345-0061
publishDate 2013-01-01
description Tyrimu siekiama nustatyti prievartautojo, aukos, respondenčių charakteristikų ir lingvistikos priemonių įtaką studenčių seksualinės prievartos vertinimui. Tiriamos charakteristikos: 1) auka pažįstama / nepažįstama su prievartautoju, 2) auka blaivi / vartojusi alkoholio, 3) seksualinė prievarta apibūdinama terminu išžaginimas / nenorimi lytiniai santykiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad seksualinės prievartos aukos vertinamos nevienodai – kaip kaltesnės dėl seksualinės prievartos patyrimo, kai jos pažįsta prievartautoją ir kai vartojamas terminas „nenorimi lytiniai santykiai“, nei kai jos nepažįsta prievartautojo ir vartojamas terminas „išžaginimas“. Tačiau vartojamas terminas neturi didesnės įtakos seksualinės prievartos vertinimui, nei aukos ir prievartautojo santykio tipas. Prievartautojas laikomas kaltesniu ir nusipelniusiu griežtesnės bausmės, kai vartojamas terminas „išžaginimas“, o ne „nenorimi lytiniai santykiai“, ir tai turi daugiau įtakos vertinimui nei aukos ir prievartautojo santykis ar aukos būsena (blaivumas / apsvaigimas). Studentės teigia dažniau pranešiančios apie patirtą seksualinę prievartą, jei būtų vartojamas terminas „išžaginimas“, prievartautojas būtų nepažįstamas ir jos būtų nevartojusios alkoholio. Studenčių studijuojama specialybė ir studijų kursas nėra reikšmingai susiję su jų požiūriu į seksualinę prievartą. Pagrindiniai žodžiai: seksualinė prievarta, seksualinės prievartos vertinimas. Effect of information about sexual assault presentation specificities of female students’ attitude towards sexual assault Mitaitė A., Žardeckaitė-Matulaitienė K. Summary The aim of the study was to determine the effect of the characteristics of a rapist and a victim on the sexual assault assessment of female students. 200 respondents participated in the research. 43.5% of them were 1st year, 52.0% – 2nd year, 3.5% – 3rd year, and 1 – 4th year female students of the Vytautas Magnus University. Their average age was 19.89 years (SD 1.009). The respondents have been presented with a research instrument composed of demographic questions, sexual assault scenarios of A. Wilkinson (8 versions), and questions related to the sexual assault scenarios. Each scenario was followed by five scales: Behavioral Blame (BB), Character Blame (CB), Punishment (P), Victim Reporting (VR), and Reporting (R). Each scale consisted of three questions, and responses were obtained on a 7-point Likert scale. All scenarios contain an identical sexual assault situation. However, three characteristics are manipulated with: 1) the victim is acquainted / unacquainted with the rapist, 2) the victim is sober / under the influence, 3) the sexual assault is defined by the term of rape / unwanted sex. The results of the research show that victims of sexual assault are assessed unequally. It has been found that sexual assault victims are blamed for their behavior as being more provocative for the sexual assault when they know the rapist (β = –0.412; p = 0.0001) and the term “unwanted sex” is used (β = 0.173; p < 0.009) in comparison with the situation when the rapist is a stranger and the assault is defined as “a rape”. Similarly, sexual assault victims are blamed for their character as being more responsible for the sexual assault when they know the rapist (β = -0.156; p = 0.024), and the term “unwanted sex” is used (β = 0.246; p = 0.001) in comparison with the situation when the rapist is a stranger and the assault is defined as “a rape”. However, the fact that the victim has consumed / not consumed alcohol does not have a significant effect on her blame (p > 0.05). Also, it has been found that the rapist is more responsible and deserving a stricter punishment, when the term “rape” is used, in comparison with the term “unwanted sex” (β = –0.363; p < 0.0001), and this issue has a more significant effect than the victim’s relation with the rapist (β = 0.285; p < 0.0001) or the victim’s condition (consumed / not consumed alcohol) (p < 0.05). Lastly, respondents think that the victim tends to report about sexual assault more often when the term “rape” is used (β = –0.330; p < 0.0001) and the rapist is unacquainted with the victim (β = 0.203; p = 0.002). Also respondents hypothetically think that they personally would report about a sexual assault more often when they would be sober (β = 0.150; p = 0.033), they would not know the rapist (β = 0.157; p = 0.023), and the term “rape” would used (β = –0.232; p = 0.001). Additionally respondents demographic characteristics (the year of study and the study field) were not significant predictors of their attitudes towards sexual assault (p < 0.05). Key words: sexual assault, sexual assault assessment.
url http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/2627
work_keys_str_mv AT amitaite informacijosapieseksualineprievartapateikimoypatumuitakastudenciupoziuriuiitokiaprievarta
AT kzardeckaitematulaitiene informacijosapieseksualineprievartapateikimoypatumuitakastudenciupoziuriuiitokiaprievarta
_version_ 1725917600470269952
spelling doaj-618d8d45c912400697d8fd827b362d9d2020-11-24T21:42:20ZengVilnius University PressPsichologija1392-03592345-00612013-01-014810.15388/Psichol.2013.1.2627INFORMACIJOS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ PATEIKIMO YPATUMŲ ĮTAKA STUDENČIŲ POŽIŪRIUI Į TOKIĄ PRIEVARTĄA. MitaitėK. Žardeckaitė-Matulaitienė Tyrimu siekiama nustatyti prievartautojo, aukos, respondenčių charakteristikų ir lingvistikos priemonių įtaką studenčių seksualinės prievartos vertinimui. Tiriamos charakteristikos: 1) auka pažįstama / nepažįstama su prievartautoju, 2) auka blaivi / vartojusi alkoholio, 3) seksualinė prievarta apibūdinama terminu išžaginimas / nenorimi lytiniai santykiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad seksualinės prievartos aukos vertinamos nevienodai – kaip kaltesnės dėl seksualinės prievartos patyrimo, kai jos pažįsta prievartautoją ir kai vartojamas terminas „nenorimi lytiniai santykiai“, nei kai jos nepažįsta prievartautojo ir vartojamas terminas „išžaginimas“. Tačiau vartojamas terminas neturi didesnės įtakos seksualinės prievartos vertinimui, nei aukos ir prievartautojo santykio tipas. Prievartautojas laikomas kaltesniu ir nusipelniusiu griežtesnės bausmės, kai vartojamas terminas „išžaginimas“, o ne „nenorimi lytiniai santykiai“, ir tai turi daugiau įtakos vertinimui nei aukos ir prievartautojo santykis ar aukos būsena (blaivumas / apsvaigimas). Studentės teigia dažniau pranešiančios apie patirtą seksualinę prievartą, jei būtų vartojamas terminas „išžaginimas“, prievartautojas būtų nepažįstamas ir jos būtų nevartojusios alkoholio. Studenčių studijuojama specialybė ir studijų kursas nėra reikšmingai susiję su jų požiūriu į seksualinę prievartą. Pagrindiniai žodžiai: seksualinė prievarta, seksualinės prievartos vertinimas. Effect of information about sexual assault presentation specificities of female students’ attitude towards sexual assault Mitaitė A., Žardeckaitė-Matulaitienė K. Summary The aim of the study was to determine the effect of the characteristics of a rapist and a victim on the sexual assault assessment of female students. 200 respondents participated in the research. 43.5% of them were 1st year, 52.0% – 2nd year, 3.5% – 3rd year, and 1 – 4th year female students of the Vytautas Magnus University. Their average age was 19.89 years (SD 1.009). The respondents have been presented with a research instrument composed of demographic questions, sexual assault scenarios of A. Wilkinson (8 versions), and questions related to the sexual assault scenarios. Each scenario was followed by five scales: Behavioral Blame (BB), Character Blame (CB), Punishment (P), Victim Reporting (VR), and Reporting (R). Each scale consisted of three questions, and responses were obtained on a 7-point Likert scale. All scenarios contain an identical sexual assault situation. However, three characteristics are manipulated with: 1) the victim is acquainted / unacquainted with the rapist, 2) the victim is sober / under the influence, 3) the sexual assault is defined by the term of rape / unwanted sex. The results of the research show that victims of sexual assault are assessed unequally. It has been found that sexual assault victims are blamed for their behavior as being more provocative for the sexual assault when they know the rapist (β = –0.412; p = 0.0001) and the term “unwanted sex” is used (β = 0.173; p < 0.009) in comparison with the situation when the rapist is a stranger and the assault is defined as “a rape”. Similarly, sexual assault victims are blamed for their character as being more responsible for the sexual assault when they know the rapist (β = -0.156; p = 0.024), and the term “unwanted sex” is used (β = 0.246; p = 0.001) in comparison with the situation when the rapist is a stranger and the assault is defined as “a rape”. However, the fact that the victim has consumed / not consumed alcohol does not have a significant effect on her blame (p > 0.05). Also, it has been found that the rapist is more responsible and deserving a stricter punishment, when the term “rape” is used, in comparison with the term “unwanted sex” (β = –0.363; p < 0.0001), and this issue has a more significant effect than the victim’s relation with the rapist (β = 0.285; p < 0.0001) or the victim’s condition (consumed / not consumed alcohol) (p < 0.05). Lastly, respondents think that the victim tends to report about sexual assault more often when the term “rape” is used (β = –0.330; p < 0.0001) and the rapist is unacquainted with the victim (β = 0.203; p = 0.002). Also respondents hypothetically think that they personally would report about a sexual assault more often when they would be sober (β = 0.150; p = 0.033), they would not know the rapist (β = 0.157; p = 0.023), and the term “rape” would used (β = –0.232; p = 0.001). Additionally respondents demographic characteristics (the year of study and the study field) were not significant predictors of their attitudes towards sexual assault (p < 0.05). Key words: sexual assault, sexual assault assessment. http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/2627