Aktyviosios mokyklos atstovų kritinis požiūris į Herbarto mokyklą
XIX a. pab.- XX a. pr. esama pedagoginė teorija ir mokykla negalėjo patenkinti naujų gyvenimo poreikių. Ši mokykla vis labiau buvo kritikuojama už atotrūkį nuo gyvenimo, už vaiko prigimties, interesų nepaisymą. Atsiranda nemažai reformistinių srovių bei teorijų: darbo, veiklos mokykla, veiksmo, eksp...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | English |
| Published: |
Vilnius University Press
2016-01-01
|
| Series: | Acta Paedagogica Vilnensia |
| Subjects: | |
| Online Access: | http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9349 |
| Summary: | XIX a. pab.- XX a. pr. esama pedagoginė teorija ir mokykla negalėjo patenkinti naujų gyvenimo poreikių. Ši mokykla vis labiau buvo kritikuojama už atotrūkį nuo gyvenimo, už vaiko prigimties, interesų nepaisymą. Atsiranda nemažai reformistinių srovių bei teorijų: darbo, veiklos mokykla, veiksmo, eksperimentinė, asmenybės, pragmatistinė, estetinio auklėjimo ir kt. pedagogika. Nors kiekviena jų turėjo savas pozicijas, visos jos skyrė daug dėmesio vaikui, jo prigimčiai, interesams. Daugelį šių srovių sutelkė vadinamoji aktyvioji mokykla. Straipsnyje išsamiau gilinamasi į tradicinės pedagogikos atstovo Johanno Friedricho Herbarto ir aktyviosios pedagogikos atstovo Johno Dewey idėjas. Pastebima, kad nors J. F. Herbarto teorija aktyviosios mokyklos atstovų buvo smarkiai kritikuojama, vis tik atskiri šios teorijos teiginiai prasiskverbė į pačių kritikų teorijas, jiems patiems to nesiekiant ir nesuvokiant. Beveik visoje aktyviosios mokyklos teorijoje jaučiamas klasikinės teorijos poveikis. Tiesa, taikant teoriją praktikoje, šios įtakos beveik nelieka. |
|---|---|
| ISSN: | 1392-5016 1648-665X |