Sokratas ir asmenybės formavimo problema
Straipsnyje, remiantis Platono, Ksenofonto, Aristotelio, Diogeno Laercijaus ir kitų filosofijos istorikų veikalais, nagrinėjamos asmenybės ir jos ugdymo problemos Sokrato filosofijoje. Pateikiami Sokrato gyvenimo svarbiausi faktai, apibūdinama jo asmenybė. Apžvelgiamas Sokrato gyvenamojo meto istor...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2014-09-01
|
Series: | Problemos |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/5724 |
id |
doaj-5e8f3f1db3bd483e8e3d836dbea830c1 |
---|---|
record_format |
Article |
spelling |
doaj-5e8f3f1db3bd483e8e3d836dbea830c12020-11-25T00:42:40ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582014-09-01210.15388/Problemos.1968.2.5724Sokratas ir asmenybės formavimo problemaKristina RickevičiūtėStraipsnyje, remiantis Platono, Ksenofonto, Aristotelio, Diogeno Laercijaus ir kitų filosofijos istorikų veikalais, nagrinėjamos asmenybės ir jos ugdymo problemos Sokrato filosofijoje. Pateikiami Sokrato gyvenimo svarbiausi faktai, apibūdinama jo asmenybė. Apžvelgiamas Sokrato gyvenamojo meto istorinis socialinis kontekstas. Aprašomas kaltinimas Sokratui dėl jaunimo tvirkinimo, jo teismo procesas, nuosprendis ir mirtis. Teigiama, kad Sokratas siūlė kiekvienam žmogui pirmiausia pažinti save patį. Ieškant žinojimo turi būti panaudotos visos psichinės galios (protas, valia, jausmai) ir pati žmogaus veikla. Šie dalykai pažinime neatskiriamai susiję, dėl to išmintingas žmogus visada yra doras. Sokrato etika yra intelektualistinė: protas visada pajėgus vadovauti jausmams ir veiksmams, jis ir žinojimas yra aukščiausias gėris. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra geras ir nori būti laimingas. Sokratas išmintį tapatino su dorove, o pastarąją – su laime.http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/5724Sokratasantikos filosofijaasmenybėugdymasžinojimas |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
Kristina Rickevičiūtė |
spellingShingle |
Kristina Rickevičiūtė Sokratas ir asmenybės formavimo problema Problemos Sokratas antikos filosofija asmenybė ugdymas žinojimas |
author_facet |
Kristina Rickevičiūtė |
author_sort |
Kristina Rickevičiūtė |
title |
Sokratas ir asmenybės formavimo problema |
title_short |
Sokratas ir asmenybės formavimo problema |
title_full |
Sokratas ir asmenybės formavimo problema |
title_fullStr |
Sokratas ir asmenybės formavimo problema |
title_full_unstemmed |
Sokratas ir asmenybės formavimo problema |
title_sort |
sokratas ir asmenybės formavimo problema |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Problemos |
issn |
1392-1126 2424-6158 |
publishDate |
2014-09-01 |
description |
Straipsnyje, remiantis Platono, Ksenofonto, Aristotelio, Diogeno Laercijaus ir kitų filosofijos istorikų veikalais, nagrinėjamos asmenybės ir jos ugdymo problemos Sokrato filosofijoje. Pateikiami Sokrato gyvenimo svarbiausi faktai, apibūdinama jo asmenybė. Apžvelgiamas Sokrato gyvenamojo meto istorinis socialinis kontekstas. Aprašomas kaltinimas Sokratui dėl jaunimo tvirkinimo, jo teismo procesas, nuosprendis ir mirtis. Teigiama, kad Sokratas siūlė kiekvienam žmogui pirmiausia pažinti save patį. Ieškant žinojimo turi būti panaudotos visos psichinės galios (protas, valia, jausmai) ir pati žmogaus veikla. Šie dalykai pažinime neatskiriamai susiję, dėl to išmintingas žmogus visada yra doras. Sokrato etika yra intelektualistinė: protas visada pajėgus vadovauti jausmams ir veiksmams, jis ir žinojimas yra aukščiausias gėris. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra geras ir nori būti laimingas. Sokratas išmintį tapatino su dorove, o pastarąją – su laime. |
topic |
Sokratas antikos filosofija asmenybė ugdymas žinojimas |
url |
http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/5724 |
work_keys_str_mv |
AT kristinarickeviciute sokratasirasmenybesformavimoproblema |
_version_ |
1725281183483297792 |