Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje
Santrauka. Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvūs visuomenės raidos procesai kelia riziką kartų solidarumui kaip asmens gerovės aplinkai. Tai verčia domėtis tiek funkciniu kartų solidarumo aspektu, kaip šeimos viduje...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2013-01-01
|
Series: | Sociologija: Mintis ir Veiksmas |
Online Access: | http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/1848 |
Summary: | Santrauka. Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvūs visuomenės raidos procesai kelia riziką kartų solidarumui kaip asmens gerovės aplinkai. Tai verčia domėtis tiek funkciniu kartų solidarumo aspektu, kaip šeimos viduje organizuojami paramos mainai tarp skirtingų kartų, tiek normatyvine šios paramos mainų aplinka, kiek vertybinės nuostatos stiprina tėvų ir suaugusių vaikų atsakomybę už visapusę vienas kito priežiūrą šeimoje, kas vadinama familizmu, ir kiek tokia atsakomybė traktuojama kaip valstybės prievolė, ką galima pavadinti defamilizmo nuostatomis. Straipsnyje, remiantis 2009 m. atlikto Kartų ir lyčių tyrimo duomenimis, svarstomi klausimai apie tarpgeneracinę funkcinę paramą Lietuvos šeimose, normatyvinį solidarumą ir visuomenėje įsitvirtinusias nuostatas, išreiškiančias visuomenės palankumą konkrečiam socialinės gerovės rėžimo tipui. Funkcinė parama tarp skirtingų kartų, jos teikimas ir gavimas apima tris konkrečios pagalbos rūšis: emocinę paramą, materialinę paramą ir pagalbą prižiūrint nesavarankiškus šeimos narius – mažamečius vaikus bei senus ar neįgalius tėvus. Taip pat straipsnyje įvertintas Lietuvoje egzistuojantis normatyvinio kartų solidarumo lygis kitų šalių kontekste, ir kiek visuomenės deklaruojamos nuostatos gali būti laikomos socialine norma.
Pagrindiniai žodžiai: kartų solidarumas, normatyvinis solidarumas, familizmas, defamilizmas, funkcinis solidarumas.
Key words: intergenerational solidarity, normative solidarity, familism, dafamilism, functional solidarity.
Abstract
Normative and functional intergenerational solidarity in Lithuania
Current discussions in European countries about welfare policy focus on the issue how rapid social changes undermine intergenerational solidarity as a basic precondition of personal wellbeing. Therefore, intergenerational solidarity becomes a very important research area to explore several issues: (1) functional solidarity, or how exchanges of mutual assistance and support are organized among different generations within family; (2) normative solidarity, or how attitudes of familism/defamilism strengthen/weaken reciprocal support of adult children and their parents and what are expectations towards state’s support for family. The article is a study about social attitudes concerning various welfare regimes, normative and functional solidarity in Lithuanian families. The empirical data is taken from the Generation and Gender Program survey done in Lithuania in 2009. In our analysis of functional intergenerational solidarity we cover three areas of mutual assistance: emotional support, material or financial support, and assistance in taking care of dependent family members – children and elders. The issue of normative solidarity in Lithuania is also explored within the international context and how attitudes about intergenerational solidarity might be interpreted as a functioning social norm.
Pastaba. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos nacionalinės mokslo programos Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui projektą Gimstamumo ir šeimos kitimas, veiksniai, pasekmės ir gimstamumo didėjimo galimybės (Nr SIN-01/2010), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.
|
---|---|
ISSN: | 1392-3358 2335-8890 |