Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis
Straipsnyje konstatuojama, kad pastaraisiais metais susiformavo nauji blokai žinių apie moksliškai pagrįstas žmogiškųjų išteklių didinimo, ekonominės veiklos optimizavimo ir visuomenės tvarkos (re)konstravimo galimybes, kurios įgyvendinamos diegiant dalykinės etikos infrastruktūrą į organizacijas,...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2004-12-01
|
Series: | Ekonomika |
Online Access: | https://www.journals.vu.lt/ekonomika/article/view/17388 |
id |
doaj-4e7f22c1744b4edaa955e30fe61d43e0 |
---|---|
record_format |
Article |
spelling |
doaj-4e7f22c1744b4edaa955e30fe61d43e02020-11-25T02:36:28ZengVilnius University PressEkonomika1392-12582424-61662004-12-01672Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankisNijolė Vasiljevienė0Kauno humanitarinio fakulteto Verslo etikos centras Straipsnyje konstatuojama, kad pastaraisiais metais susiformavo nauji blokai žinių apie moksliškai pagrįstas žmogiškųjų išteklių didinimo, ekonominės veiklos optimizavimo ir visuomenės tvarkos (re)konstravimo galimybes, kurios įgyvendinamos diegiant dalykinės etikos infrastruktūrą į organizacijas, įmones, institucijas. Tai suponavo naują tarpdisciplininę vadybos sritį - organizacijų etiką. Straipsnio tikslas - plačiau aptarti tai, kad Lietuvoje ne tik neišsemta, bet net adekvačiai nesuprasta tokia žmogiškųjų išteklių didinimo, vadybos optimizavimo, socialinio kapitalo gerinimo priemonė, nes dažniausiai žmogiškieji ištekliai traktuojami tik kiekybiškai, o nekreipiama dėmesio į žmonių santykių sistemos kokybę, į elgesį darbo vietose, į pozityvių / negatyvių aplinkybių darbovietėse lemiamą įtaką žmogaus galioms / negalioms, t. y. tiesioginiams jo ištekliams, gebėjimams kokybiškai - socialiai atsakingai - atlikti savo funkcijas. Kuriant ar (re)konstruojant žmogikuosius išteklius šiuolaikinėse organizacijose diegiama vertybių vadyba; dėmesys koncentruojamas į atsakomybės, teisingumo, garbingumo, sąžiningumo / integralumo (Integrity), skaidrumo, paklusnumo įstatymams / taisyklėms (Compliance), pasitikėjimo vertybes, kurios ir suponuoja terpę, skatinančią skleistis pozityvias žmogaus savybes ir atitinkamus elgsenos įgūdžius; be jų glaudaus tinklo suformavimo organizacijose žmogiškieji ištekliai negali didėti potencialių galimybių plėtros vektoriumi. Lygia greta straipsnyje apčiuopiamos nagrinėjamų problemų sėkmingesnio sprendimo perspektyvos, pabrėžiant, jog adekvačių žinių apie vadybos optimizavimo galimybes dalykinės etikos - vadybos metodais diegiančios vertybes į organizacijų gyvenimą - priemonėmis įgijimas turi būti tikslingai spartinamas ir Lietuvoje, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir nacionalinio konkurencingumo. https://www.journals.vu.lt/ekonomika/article/view/17388 |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
Nijolė Vasiljevienė |
spellingShingle |
Nijolė Vasiljevienė Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis Ekonomika |
author_facet |
Nijolė Vasiljevienė |
author_sort |
Nijolė Vasiljevienė |
title |
Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis |
title_short |
Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis |
title_full |
Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis |
title_fullStr |
Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis |
title_full_unstemmed |
Organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis |
title_sort |
organizacijų etika kaip vadybos optimizavimo įrankis |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Ekonomika |
issn |
1392-1258 2424-6166 |
publishDate |
2004-12-01 |
description |
Straipsnyje konstatuojama, kad pastaraisiais metais susiformavo nauji blokai žinių apie moksliškai pagrįstas žmogiškųjų išteklių didinimo, ekonominės veiklos optimizavimo ir visuomenės tvarkos (re)konstravimo galimybes, kurios įgyvendinamos diegiant dalykinės etikos infrastruktūrą į organizacijas, įmones, institucijas. Tai suponavo naują tarpdisciplininę vadybos sritį - organizacijų etiką. Straipsnio tikslas - plačiau aptarti tai, kad Lietuvoje ne tik neišsemta, bet net adekvačiai nesuprasta tokia žmogiškųjų išteklių didinimo, vadybos optimizavimo, socialinio kapitalo gerinimo priemonė, nes dažniausiai žmogiškieji ištekliai traktuojami tik kiekybiškai, o nekreipiama dėmesio į žmonių santykių sistemos kokybę, į elgesį darbo vietose, į pozityvių / negatyvių aplinkybių darbovietėse lemiamą įtaką žmogaus galioms / negalioms, t. y. tiesioginiams jo ištekliams, gebėjimams kokybiškai - socialiai atsakingai - atlikti savo funkcijas. Kuriant ar (re)konstruojant žmogikuosius išteklius šiuolaikinėse organizacijose diegiama vertybių vadyba; dėmesys koncentruojamas į atsakomybės, teisingumo, garbingumo, sąžiningumo / integralumo (Integrity), skaidrumo, paklusnumo įstatymams / taisyklėms (Compliance), pasitikėjimo vertybes, kurios ir suponuoja terpę, skatinančią skleistis pozityvias žmogaus savybes ir atitinkamus elgsenos įgūdžius; be jų glaudaus tinklo suformavimo organizacijose žmogiškieji ištekliai negali didėti potencialių galimybių plėtros vektoriumi. Lygia greta straipsnyje apčiuopiamos nagrinėjamų problemų sėkmingesnio sprendimo perspektyvos, pabrėžiant, jog adekvačių žinių apie vadybos optimizavimo galimybes dalykinės etikos - vadybos metodais diegiančios vertybes į organizacijų gyvenimą - priemonėmis įgijimas turi būti tikslingai spartinamas ir Lietuvoje, siekiant didesnio ekonomikos efektyvumo ir nacionalinio konkurencingumo.
|
url |
https://www.journals.vu.lt/ekonomika/article/view/17388 |
work_keys_str_mv |
AT nijolevasiljeviene organizacijuetikakaipvadybosoptimizavimoirankis |
_version_ |
1724799981839187968 |