LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE

Dar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba. Pagrindiniai Rytų , Prūsijos kaimiškų vietovių...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: A. Endzinas
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2016-01-01
Series:Psichologija
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8921
id doaj-3b968aa897184ade8609694f3a3cf3b8
record_format Article
spelling doaj-3b968aa897184ade8609694f3a3cf3b82020-11-25T00:28:48ZengVilnius University PressPsichologija1392-03592345-00612016-01-019110.15388/Psichol.1968.9.8921LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJEA. EndzinasDar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba. Pagrindiniai Rytų , Prūsijos kaimiškų vietovių gyventojai buvo lietuviai, o miestų - vokiečiai, todėl miesto mokyklose vyravo mokymas vokiečių kalba. Kaimo mokyklose vaikai pagrindinai buvo mokomi skaityti ir dainuoti, vėliau – rašyti ir skaičiuoti. Skaitymo knygomis buvo biblija, katekizmas ir dainynas, išleisti lietuvių kalba. XVIII a. pradžioje maras išnaikino daug Rytų Prūsijos gyventojų. Jos valdovai pradėjo plačią krašto kolonizaciją vokiečiais. XVIII a. pirmoje pusėje Rytų Prūsijoje buvo apgyvendintas didelis skaičius vokiečių kolonistų. Tuo metu išsiplėtė kaimo mokyklų, skirtų mokyti kolonistų vaikus, tinklas. Kolonistai nesugebėjo prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir didelė jų dalis išsikraustė. Todėl kaimo mokyklose padaugėjo vietinių gyventojų vaikų ir jų mokymas vyko lietuvių kalba, be to, nusivylusi kolonistais Rytų Prūsijos valdžia pradėjo labiau rūpintis vietiniais krašto gyventojais. XVIII a. antroje pusėje kolonizacija vyko mažesniais maštabais, bet kompaktiškiau, todėl tose vietose būdavo atidaromos vokiškos mokyklos. Bet jų buvo nedaug. Daugelis kaimo mokyklų buvo skirtos vietiniams gyventojams – lietuviams valstiečiams. Lietuviai valstiečiai Rytų Prūsijoje buvo vadinami „žemininkais“, todėl jų vaikams skirtos mokyklos vadinosi „žemininkų mokyklos“. Mokymas jose vyko lietuvių kalba, mokė mokytojai, kurių dauguma nemokėjo vokiečių kalbos. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje „žemininkų mokyklose“ pereinama prie pasaulietinio lektūros turinio, atitikusio kaimo gyventojų interesus. Tam buvo išleisti atitinkami vadovėliai lietuvių kalba.http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8921pedagogikos istorijaRytų Prūsija
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author A. Endzinas
spellingShingle A. Endzinas
LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE
Psichologija
pedagogikos istorija
Rytų Prūsija
author_facet A. Endzinas
author_sort A. Endzinas
title LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE
title_short LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE
title_full LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE
title_fullStr LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE
title_full_unstemmed LIAUDIES ŠVIETIMO KLAUSIMAI RYTŲ PRŪSIJOJE
title_sort liaudies švietimo klausimai rytų prūsijoje
publisher Vilnius University Press
series Psichologija
issn 1392-0359
2345-0061
publishDate 2016-01-01
description Dar iki XVIII a. Rytų Prūsijoje dėtos pastangos plėsti mokyklų tinklą ir pakelti mokymo lygį. Mėginta įvesti privalomą mokymą. Mokyklose, veikusiose prie parapijų centrų (jas vadinsime parapijinėmis) ir nedidelėse kaimo mokyklose mokyta lietuvių kalba. Pagrindiniai Rytų , Prūsijos kaimiškų vietovių gyventojai buvo lietuviai, o miestų - vokiečiai, todėl miesto mokyklose vyravo mokymas vokiečių kalba. Kaimo mokyklose vaikai pagrindinai buvo mokomi skaityti ir dainuoti, vėliau – rašyti ir skaičiuoti. Skaitymo knygomis buvo biblija, katekizmas ir dainynas, išleisti lietuvių kalba. XVIII a. pradžioje maras išnaikino daug Rytų Prūsijos gyventojų. Jos valdovai pradėjo plačią krašto kolonizaciją vokiečiais. XVIII a. pirmoje pusėje Rytų Prūsijoje buvo apgyvendintas didelis skaičius vokiečių kolonistų. Tuo metu išsiplėtė kaimo mokyklų, skirtų mokyti kolonistų vaikus, tinklas. Kolonistai nesugebėjo prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir didelė jų dalis išsikraustė. Todėl kaimo mokyklose padaugėjo vietinių gyventojų vaikų ir jų mokymas vyko lietuvių kalba, be to, nusivylusi kolonistais Rytų Prūsijos valdžia pradėjo labiau rūpintis vietiniais krašto gyventojais. XVIII a. antroje pusėje kolonizacija vyko mažesniais maštabais, bet kompaktiškiau, todėl tose vietose būdavo atidaromos vokiškos mokyklos. Bet jų buvo nedaug. Daugelis kaimo mokyklų buvo skirtos vietiniams gyventojams – lietuviams valstiečiams. Lietuviai valstiečiai Rytų Prūsijoje buvo vadinami „žemininkais“, todėl jų vaikams skirtos mokyklos vadinosi „žemininkų mokyklos“. Mokymas jose vyko lietuvių kalba, mokė mokytojai, kurių dauguma nemokėjo vokiečių kalbos. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje „žemininkų mokyklose“ pereinama prie pasaulietinio lektūros turinio, atitikusio kaimo gyventojų interesus. Tam buvo išleisti atitinkami vadovėliai lietuvių kalba.
topic pedagogikos istorija
Rytų Prūsija
url http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/8921
work_keys_str_mv AT aendzinas liaudiessvietimoklausimairytuprusijoje
_version_ 1725334406761021440