Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai

Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anestez...

Full description

Bibliographic Details
Main Authors: Arūnas Valaika, Gintaras Kalinauskas, Robertas Samalavičius, Loreta Ivaškevičienė, Gediminas Norkūnas, Jurgis Verižnikovas, Giedrius Uždavinys
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2007-01-01
Series:Lietuvos Chirurgija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2198
id doaj-3a4cd77b4a9443d881e45ba4b207ebaa
record_format Article
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Arūnas Valaika
Gintaras Kalinauskas
Robertas Samalavičius
Loreta Ivaškevičienė
Gediminas Norkūnas
Jurgis Verižnikovas
Giedrius Uždavinys
spellingShingle Arūnas Valaika
Gintaras Kalinauskas
Robertas Samalavičius
Loreta Ivaškevičienė
Gediminas Norkūnas
Jurgis Verižnikovas
Giedrius Uždavinys
Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
Lietuvos Chirurgija
author_facet Arūnas Valaika
Gintaras Kalinauskas
Robertas Samalavičius
Loreta Ivaškevičienė
Gediminas Norkūnas
Jurgis Verižnikovas
Giedrius Uždavinys
author_sort Arūnas Valaika
title Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
title_short Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
title_full Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
title_fullStr Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
title_full_unstemmed Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
title_sort stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultatai
publisher Vilnius University Press
series Lietuvos Chirurgija
issn 1392-0995
1648-9942
publishDate 2007-01-01
description Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: arunas.valaika@santa.lt Įvadas Vidinė krūtinės arterija (VKA), naudojama aortos vainikinių jungčių (AVJ) operacijoms, vėlyvuoju laikotarpiu funkcionuoja geriau nei autoveninės (AV) jungtys. Stipininės arterijos (SA) reikšmė AVJ chirurgijoje dar nėra visiškai apibrėžta. Ligoniai ir metodai Vilniaus širdies chirurgijos centruose nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 607 ligoniai buvo operuoti naudojant VKA, SA ir autovenas. Retrospektyviai buvo įvertinti šių operacijų vėlesnio laikotarpio rezultatai. Rezultatai 89% ligonių buvo 0–1 funkcinės klasės po 5 metų, 72% – po 7 metų. Praėjus 37 ± 28 mėnesio po operacijos angiografiškai ištirti 73 simptominiai ligoniai. Paaiškėjo, kad veikia 67 iš 75 (89%) VKA, 70 iš 88 (80%) SA ir 71 iš 112 (63%) autoveninių anastomozių. Vidutinis zonduotų ligonių amžius buvo 57 ± 10 metų. Vyriškos lyties ligonių buvo 68 (93%) moteriškos – 5 (7%). Vidutinis anastomozių skaičius vienam ligoniui buvo 3,7 ± 1,2, o SA atlikta 1,3 ± 0,7 anastomozių. Išvados SA jungtys vėlyvuoju laikotarpiu gali funkcionuoti geriau ar bent ne blogiau negu autoveninės jungtys, bet šiuo metu dar reikia daugiau duomenų, visiškai patvirtinančių šį teiginį. Pagrindiniai žodžiai: stipininės arterijos jungtys, aortos vainikinių jungčių operacija The usage of radial artery in coronary artery bypass surgery – midterm results Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys1 1 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology, Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: arunas.valaika@santa.lt Objective Long-term studies have shown that internal thoracic artery (ITA) has a higher patency rate compared with saphenous veins grafts (SVG). The role of radial artery (RA) as a conduit for myocardial revascularization procedures should still be defined. Methods The study was designed as a retrospective investigation to evaluate the use of radial artery graft in patients referred to coronary revascularisation. From April 1, 1997 to December 31, 2006, 607 patients (pts) were operated on using RA, ITA and SVG. Results 93% of patients were in CCS functional class 0 or 1 five years and 72% seven year following surgery. Angiographic evaluation was performed in 73 symptomatic patients 37 ± 28 months after surgery. Patent ITA anastamosis was found in 67 cases of 75 (89%), RA in 70 of 88 (80%) and SVG in 71 of 112 (63%). The mean age of the patients was 58 ± 9 years. There were 68 (93%) male and 5 (7%) female patients. The average distal anastomosis per patient was 3.7 ± 1.2 and RA grafts 1.2 ± 0.5. Conclusions Radial artery is a good conduit for myocardial revascularization: the harvesting technique is simple, it has a good length to achieve the distal parts of all coronary arteries. Midterm results of RA patency tend to be satisfactory. Key words: radial artery graft, coronary artery bypass grafting
url http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2198
work_keys_str_mv AT arunasvalaika stipininesarterijosnaudojimasvainikiniujungciuchirurgijojevelyvesniolaikotarpiorezultatai
AT gintaraskalinauskas stipininesarterijosnaudojimasvainikiniujungciuchirurgijojevelyvesniolaikotarpiorezultatai
AT robertassamalavicius stipininesarterijosnaudojimasvainikiniujungciuchirurgijojevelyvesniolaikotarpiorezultatai
AT loretaivaskeviciene stipininesarterijosnaudojimasvainikiniujungciuchirurgijojevelyvesniolaikotarpiorezultatai
AT gediminasnorkunas stipininesarterijosnaudojimasvainikiniujungciuchirurgijojevelyvesniolaikotarpiorezultatai
AT jurgisveriznikovas stipininesarterijosnaudojimasvainikiniujungciuchirurgijojevelyvesniolaikotarpiorezultatai
AT giedriusuzdavinys stipininesarterijosnaudojimasvainikiniujungciuchirurgijojevelyvesniolaikotarpiorezultatai
_version_ 1725239028771454976
spelling doaj-3a4cd77b4a9443d881e45ba4b207ebaa2020-11-25T00:53:09ZengVilnius University PressLietuvos Chirurgija1392-09951648-99422007-01-0153Stipininės arterijos naudojimas vainikinių jungčių chirurgijoje – vėlyvesnio laikotarpio rezultataiArūnas ValaikaGintaras KalinauskasRobertas SamalavičiusLoreta IvaškevičienėGediminas NorkūnasJurgis VerižnikovasGiedrius Uždavinys Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys1 1 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius 3 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El paštas: arunas.valaika@santa.lt Įvadas Vidinė krūtinės arterija (VKA), naudojama aortos vainikinių jungčių (AVJ) operacijoms, vėlyvuoju laikotarpiu funkcionuoja geriau nei autoveninės (AV) jungtys. Stipininės arterijos (SA) reikšmė AVJ chirurgijoje dar nėra visiškai apibrėžta. Ligoniai ir metodai Vilniaus širdies chirurgijos centruose nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 607 ligoniai buvo operuoti naudojant VKA, SA ir autovenas. Retrospektyviai buvo įvertinti šių operacijų vėlesnio laikotarpio rezultatai. Rezultatai 89% ligonių buvo 0–1 funkcinės klasės po 5 metų, 72% – po 7 metų. Praėjus 37 ± 28 mėnesio po operacijos angiografiškai ištirti 73 simptominiai ligoniai. Paaiškėjo, kad veikia 67 iš 75 (89%) VKA, 70 iš 88 (80%) SA ir 71 iš 112 (63%) autoveninių anastomozių. Vidutinis zonduotų ligonių amžius buvo 57 ± 10 metų. Vyriškos lyties ligonių buvo 68 (93%) moteriškos – 5 (7%). Vidutinis anastomozių skaičius vienam ligoniui buvo 3,7 ± 1,2, o SA atlikta 1,3 ± 0,7 anastomozių. Išvados SA jungtys vėlyvuoju laikotarpiu gali funkcionuoti geriau ar bent ne blogiau negu autoveninės jungtys, bet šiuo metu dar reikia daugiau duomenų, visiškai patvirtinančių šį teiginį. Pagrindiniai žodžiai: stipininės arterijos jungtys, aortos vainikinių jungčių operacija The usage of radial artery in coronary artery bypass surgery – midterm results Arūnas Valaika1, Gintaras Kalinauskas1, Robertas Samalavičius2, Loreta Ivaškevičienė1, Gediminas Norkūnas1, Jurgis Verižnikovas3, Giedrius Uždavinys1 1 Vilnius University, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Anesthesiology, Intensive Care and Pain Management Center, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania 3 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“, Cardiac Surgery Centre, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: arunas.valaika@santa.lt Objective Long-term studies have shown that internal thoracic artery (ITA) has a higher patency rate compared with saphenous veins grafts (SVG). The role of radial artery (RA) as a conduit for myocardial revascularization procedures should still be defined. Methods The study was designed as a retrospective investigation to evaluate the use of radial artery graft in patients referred to coronary revascularisation. From April 1, 1997 to December 31, 2006, 607 patients (pts) were operated on using RA, ITA and SVG. Results 93% of patients were in CCS functional class 0 or 1 five years and 72% seven year following surgery. Angiographic evaluation was performed in 73 symptomatic patients 37 ± 28 months after surgery. Patent ITA anastamosis was found in 67 cases of 75 (89%), RA in 70 of 88 (80%) and SVG in 71 of 112 (63%). The mean age of the patients was 58 ± 9 years. There were 68 (93%) male and 5 (7%) female patients. The average distal anastomosis per patient was 3.7 ± 1.2 and RA grafts 1.2 ± 0.5. Conclusions Radial artery is a good conduit for myocardial revascularization: the harvesting technique is simple, it has a good length to achieve the distal parts of all coronary arteries. Midterm results of RA patency tend to be satisfactory. Key words: radial artery graft, coronary artery bypass grafting http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2198