Galios sąvoka Bourdieu, Foucault ir Baudrillardo teorijose

• Main Author: Ingrida Gečienė
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2002-11-01
• Series: Sociologija: Mintis ir Veiksmas
• Subjects: galia; Pierre'as Bourdieu; Michelis Foucault; Jeanas Baudrillardas
• Online Access: http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/6171

Straipsnyje nagrinėjama galios sąvoka ir jos pateikimas trijų iškilių prancūzų mokslininkų teorijose, kurias vienija gilus kritinis požiūris į tradicinę galios sampratą atskleidžiant mažiau pastebimus (netiesioginius ir simbolinius) galios aspektus. Nepaisant nemenkų skirtumų tarp šių teorijų, jas galima priskirti atskirai teorijų grupei, siekiančiai atskleisti “realią” galios prigimtį, kurios neįstengia ištirti politinė ar ekonominė analizė. Postūmį tokioms pastangoms suteikia, pasak Foucault, naujosios galios panaudojimo technologijos, pavyzdžiui, tokie metodai kaip mokyklos disciplina, kuri vaikus paverčia labai sudėtingų įtakos ir manipuliacijos sistemų objektu. Todėl naujosios šiuolaikinės visuomenės sąlygos reikalauja naujų socialinės teorijos refleksijų. Lyginant su tradicinėmis teorijomis Bourdieu, Foucault ir Baudrillardo teorijų galios mikroanalizės įžvalgos yra žymiai pranašesnės. Nors šiose teorijose viena iš pamatinių prielaidų yra ta, kad galia yra išsklaidyta visuomenėje, o ne sutelkta tik vienoje iš jos dalių, galios suvokimas yra ganėtinai skirtingas. Jei Bourdieu teigia, kad galią galima turėti ir analizuoja jos išteklius, tai Foucault yra įsitikinęs, kad galia nėra individų ar grupių nuosavybė ir tiria galios funkcionavimo veiksnius. Tuo tarpu Baudrillard tvirtina, kad galia yra taip išsklaidyta, kad nebėra prasmės kalbėti apie jos šaltinius ir raišką, deklaruodamas “tikrosios” galios mirtį. Kitas bendrasis šių teorijų bruožas yra tas, kad pabrėžiami specifiniai galios ir žinojimo ryšiai. Bourdieu teigimu, žinojimas yra simbolinis tam tikros pasaulio vizijos diegimas; pasak Foucault, žinojimas yra galia apibūdinti kitus ir kurti diskursus, tuo tarpu Baudrillardo nuomone, žinojimas yra tiesiog vaizdinių reprodukcija ir simuliacijos priežastis. Taigi visi trys autoriai nagrinėja galią santykių perspektyvoje ir aiškina galios santykį su tam tikromis strategijomis. Nors šias teorijas galėtumėme santykiškai išdėstyti post-modernėjimo kryptimi pradedant Bourdieu analize, artimiausia tradicinei galios sampratai, iki Baudrillardo ironiško požiūrio į galios simuliaciją, visgi visos jos turi savitą įvairių galios išraiškų aiškinimo būdą. Tokia požiūrių įvairovė ypač svarbi mūsų laikų nesinchroniškos (Ernsto Blocho vartojamos sąvokos požiūriu) socialinės aplinkos sąlygomis, nes mes gyvename iš karto keliuose pasauliuose ir susiduriame su skirtingomis galios apraiškomis.