Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
A Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryš...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | English |
Published: |
Vilnius University Press
2016-01-01
|
Series: | Acta Paedagogica Vilnensia |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9398 |
id |
doaj-35c715df9f90409686d9e3eb75d34a50 |
---|---|
record_format |
Article |
spelling |
doaj-35c715df9f90409686d9e3eb75d34a502020-11-25T00:29:19ZengVilnius University PressActa Paedagogica Vilnensia1392-50161648-665X2016-01-01310.15388/ActPaed.1996.03.9398Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptisMagdalena KarčiauskienėA Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryškėjusias pedagogines sroves: transcendentinę, psichologinę ir vitalinę. Pastarąją jis plačiausiai gvildeno, pristatydamas kaip tuo metu naujausią. dar neturinčią ryškaus pavidalo, bet keliančią daug nerimo. Vitalizmas daugiau remiasi natūralizmu (medžiaga, ekonomika). Abi šios kryptys nepripažįsta nei dvasios, nei Dievo, tad Maceinai tai pati problemiškiausia srovė. Todėl 1935 m. Maceina dar giliau paanalizavo vitalinę pedagogikos kryptį, plačiau apsistojo prie fizinio lavinimo, kuris, anot Maceinos, dvasiškai nusmuko žemiau, palyginti ne tik su antikine Graikija, bet ir su šviečiamuoju amžiumi. Maceinos iškelta samprata apie pilnutinės asmenybės ugdymo tikslą apima fizinę, psichinę ir dvasinę sąvokas – auklėjimą, lavinimą, auginimą. Jis nurodo, kad auginimas keičia tik periferiją (fizinę pusę), lavinimas - žmogaus galias (daugiau psichinė pusė), o auklėjimas – gelmes (dvasinė pusė)http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9398Pedagogikos istorijaugdymo filosofijaA. Maceinapedagogikos srovėsvitalizmas ugdyme. |
collection |
DOAJ |
language |
English |
format |
Article |
sources |
DOAJ |
author |
Magdalena Karčiauskienė |
spellingShingle |
Magdalena Karčiauskienė Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis Acta Paedagogica Vilnensia Pedagogikos istorija ugdymo filosofija A. Maceina pedagogikos srovės vitalizmas ugdyme. |
author_facet |
Magdalena Karčiauskienė |
author_sort |
Magdalena Karčiauskienė |
title |
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis |
title_short |
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis |
title_full |
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis |
title_fullStr |
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis |
title_full_unstemmed |
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis |
title_sort |
antanas maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis |
publisher |
Vilnius University Press |
series |
Acta Paedagogica Vilnensia |
issn |
1392-5016 1648-665X |
publishDate |
2016-01-01 |
description |
A Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryškėjusias pedagogines sroves: transcendentinę, psichologinę ir vitalinę. Pastarąją jis plačiausiai gvildeno, pristatydamas kaip tuo metu naujausią. dar neturinčią ryškaus pavidalo, bet keliančią daug nerimo. Vitalizmas daugiau remiasi natūralizmu (medžiaga, ekonomika). Abi šios kryptys nepripažįsta nei dvasios, nei Dievo, tad Maceinai tai pati problemiškiausia srovė. Todėl 1935 m. Maceina dar giliau paanalizavo vitalinę pedagogikos kryptį, plačiau apsistojo prie fizinio lavinimo, kuris, anot Maceinos, dvasiškai nusmuko žemiau, palyginti ne tik su antikine Graikija, bet ir su šviečiamuoju amžiumi. Maceinos iškelta samprata apie pilnutinės asmenybės ugdymo tikslą apima fizinę, psichinę ir dvasinę sąvokas – auklėjimą, lavinimą, auginimą. Jis nurodo, kad auginimas keičia tik periferiją (fizinę pusę), lavinimas - žmogaus galias (daugiau psichinė pusė), o auklėjimas – gelmes (dvasinė pusė) |
topic |
Pedagogikos istorija ugdymo filosofija A. Maceina pedagogikos srovės vitalizmas ugdyme. |
url |
http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9398 |
work_keys_str_mv |
AT magdalenakarciauskiene antanasmaceinaapieugdymoesmeirnaujaskryptis |
_version_ |
1725332124512288768 |