Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis

A Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryš...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Magdalena Karčiauskienė
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2016-01-01
Series:Acta Paedagogica Vilnensia
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9398
id doaj-35c715df9f90409686d9e3eb75d34a50
record_format Article
spelling doaj-35c715df9f90409686d9e3eb75d34a502020-11-25T00:29:19ZengVilnius University PressActa Paedagogica Vilnensia1392-50161648-665X2016-01-01310.15388/ActPaed.1996.03.9398Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptisMagdalena KarčiauskienėA Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryškėjusias pedagogines sroves: transcendentinę, psichologinę ir vitalinę. Pastarąją jis plačiausiai gvildeno, pristatydamas kaip tuo metu naujausią. dar neturinčią ryškaus pavidalo, bet keliančią daug nerimo. Vitalizmas daugiau remiasi natūralizmu (medžiaga, ekonomika). Abi šios kryptys nepripažįsta nei dvasios, nei Dievo, tad Maceinai tai pati problemiškiausia srovė. Todėl 1935 m. Maceina dar giliau paanalizavo vitalinę pedagogikos kryptį, plačiau apsistojo prie fizinio lavinimo, kuris, anot Maceinos, dvasiškai nusmuko žemiau, palyginti ne tik su antikine Graikija, bet ir su šviečiamuoju amžiumi. Maceinos iškelta samprata apie pilnutinės asmenybės ugdymo tikslą apima fizinę, psichinę ir dvasinę sąvokas – auklėjimą, lavinimą, auginimą. Jis nurodo, kad auginimas keičia tik periferiją (fizinę pusę), lavinimas - žmogaus galias (daugiau psichinė pusė), o auklėjimas – gelmes (dvasinė pusė)http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9398Pedagogikos istorijaugdymo filosofijaA. Maceinapedagogikos srovėsvitalizmas ugdyme.
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Magdalena Karčiauskienė
spellingShingle Magdalena Karčiauskienė
Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
Acta Paedagogica Vilnensia
Pedagogikos istorija
ugdymo filosofija
A. Maceina
pedagogikos srovės
vitalizmas ugdyme.
author_facet Magdalena Karčiauskienė
author_sort Magdalena Karčiauskienė
title Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
title_short Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
title_full Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
title_fullStr Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
title_full_unstemmed Antanas Maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
title_sort antanas maceina apie ugdymo esmę ir naujas kryptis
publisher Vilnius University Press
series Acta Paedagogica Vilnensia
issn 1392-5016
1648-665X
publishDate 2016-01-01
description A Maceina – vienas ryškiausių filosofinės transcendentinės krypties pedagogų Lietuvoje. Straipsnyje aptariamas Maceinos požiūris į ugdymą. “Židinyje” paskelbtame straipsnyje ,.Kur krypsta dabartinis ugdymas?” (1934) Maceina analizavo naujas ugdymo tendencijas ir kryptis, apžvelgė tris tuo metu išryškėjusias pedagogines sroves: transcendentinę, psichologinę ir vitalinę. Pastarąją jis plačiausiai gvildeno, pristatydamas kaip tuo metu naujausią. dar neturinčią ryškaus pavidalo, bet keliančią daug nerimo. Vitalizmas daugiau remiasi natūralizmu (medžiaga, ekonomika). Abi šios kryptys nepripažįsta nei dvasios, nei Dievo, tad Maceinai tai pati problemiškiausia srovė. Todėl 1935 m. Maceina dar giliau paanalizavo vitalinę pedagogikos kryptį, plačiau apsistojo prie fizinio lavinimo, kuris, anot Maceinos, dvasiškai nusmuko žemiau, palyginti ne tik su antikine Graikija, bet ir su šviečiamuoju amžiumi. Maceinos iškelta samprata apie pilnutinės asmenybės ugdymo tikslą apima fizinę, psichinę ir dvasinę sąvokas – auklėjimą, lavinimą, auginimą. Jis nurodo, kad auginimas keičia tik periferiją (fizinę pusę), lavinimas - žmogaus galias (daugiau psichinė pusė), o auklėjimas – gelmes (dvasinė pusė)
topic Pedagogikos istorija
ugdymo filosofija
A. Maceina
pedagogikos srovės
vitalizmas ugdyme.
url http://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/9398
work_keys_str_mv AT magdalenakarciauskiene antanasmaceinaapieugdymoesmeirnaujaskryptis
_version_ 1725332124512288768