KAI KURIŲ GILLES’IO DELEUZE’O SĄVOKŲ TEORINĖS IŠTAKOS

• Main Author: Laura Junutytė
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2009-01-01
• Series: Problemos
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1930
• ISSN: 1392-1126; 2424-6158

Straipsnyje analizuojama dviejų Deleuze’o tapsmo ontologiją paveikusių klasikinių filosofų – Benedikto Spinozos ir Gottfriedo Leibnizo koncepcijos, ieškant jų įtakos pagrindinėms Deleuze’o sąvokoms. Tyrimo atspirties tašku pasirinkti Deleuze’o veikalai, skirti analizuoti minėtiems autoriams, kuriais remdamasis Deleuze’as kūrė savo autorinę filosofiją. Straipsnyje remiamasi teze, jog Deleuze’o filosofija nesuvokiama be nuorodų į klasikinę filosofiją. Jo sąvokos – senųjų sąvokų keitimo ir atnaujinimo rezultatas. Straipsnio pradžioje nagrinėjama Deleuze’o santykio su klasikiniais autoriais problema: kokios priežastys ir motyvai skatino Deleuze’ą domėtis filosofijos istorija pasirenkant mąstytojus, išvengiančius filosofijos tradicijos? Kokia prieiga prie klasikinių tekstų jam būdinga? Pagrindiniai žodžiai: imanencija, išraiška, būties vienbalsiškumas, klostė, įvykis. The Theoretical Origins of Some Gilles Deleuze’s Concepts Laura Junutytė Summary The article analyzes the conceptions of Benedictus Spinoza and Gotfryd Leibniz, the authors who mostly influenced the ontology of becoming of Gilles Deleuze. The main object of this research is the first Deleuze’s publications about the traditional philosophers who became the basis for creating his original philosophy. The main thesis of this article is that Deleuze’s philosophy is incomprehensible without references to traditional philosophy because his concepts are a result of the transformation of old concepts. In the beginning of the article, the problem of Deleuze’s relationship with classical philosophers is considered: what kind of reasons and motives forced Deleuze to follow the history of philosophy and to choose the authors who avoid the tradition of philosophy? And what method was applied in reading these classical texts? Keywords: immanence, expression, univociy of being, the fold, the event.