AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS

Straipsnyje analizuojami agresyvų vairavimą aiškinančių veiksnių – vairuotojų agresyvumo, pykčio ir saviveiksmingumo – ypatumai. Buvo keliami šie tyrimo uždaviniai: a) įvertinti Lietuvos vairuotojų agresyvumo, vairavimo pykčio ir saviveiksmingumo rodiklius; b) nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsa...

Full description

Bibliographic Details
Main Authors: I. Čėsnienė, A. Kašinska
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2011-01-01
Series:Psichologija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/2562
id doaj-28334c4f077e4569bf4f6ce4e5a495c8
record_format Article
spelling doaj-28334c4f077e4569bf4f6ce4e5a495c82020-11-25T01:37:50ZengVilnius University PressPsichologija1392-03592345-00612011-01-014310.15388/Psichol.2011.0.2562AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOSI. ČėsnienėA. Kašinska Straipsnyje analizuojami agresyvų vairavimą aiškinančių veiksnių – vairuotojų agresyvumo, pykčio ir saviveiksmingumo – ypatumai. Buvo keliami šie tyrimo uždaviniai: a) įvertinti Lietuvos vairuotojų agresyvumo, vairavimo pykčio ir saviveiksmingumo rodiklius; b) nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas bei ryšius su kitais agresyvų vairavimą aiškinančiais veiksniais (lytimi, amžiumi, vairavimo ypatumais); c) nustatyti eismo įvykio tikimybę geriausiai prognozuojančius rodiklius. Naudojant Buss ir Perry agresijos klausimyną, Vairavimo pykčio skalę, Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalę bei vairavimo ypatumus atskleidžiančius kintamuosius, buvo ištirti 196 vairuotojai. Gauti rezultatai rodo, kad vairuotojų pykčio ir agresyvumo ryšys yra statistiškai reikšmingai teigiamas, o vairavimo pykčio ir vairuotojų saviveiksmingumo ryšys – statistiškai reikšmingai neigiamas. Nebuvo nustatyta reikšmingų ryšių tarp vairuotojų agresyvumo ir jų vairavimo saviveiksmingumo. Vairuotojų agresyvumo įverčiai geriausiai prognozuoja patekimą į eismo įvykius. Pagrindiniai žodžiai: agresyvus vairavimas, agresyvumas, vairavimo pyktis, vairavimo saviveiksmingumas. Aggressive Driving: the Role of Aggression, Driving Anger, and Self-efficacy Čėsnienė I., Kašinska A. Summary According to the World Health Organization (2004), road traffic accidents are one of the ten leading causes of death. Many of these fatalities involve aggressive driving. P. Ellison-Potter et al. (2001) suggest that aggressive driving is any driving behaviour that intentionally endangers others psychologically, physically, or both. Examples of aggressive driving include behaviours such as excessive speeding, tailgating, horn honking, traffic weaving, profanity, obscene gestures, headlight flashing, etc. In order to understand this phenomenon, researchers have examined aggressive driving in terms of several levels of variables such as sociocultural, situational or personal (Valleries et al., 2005). Moreover, self-assessment of driving skills is a central dimension of driving activity. The evaluation of specific skills may be conceptualized by self-efficacy.  Self-efficacy refers to individuals’ belief in their ability to accomplish specific goals (Bandura, 1995). The article reports the findings concerning the relationship between aggression, anger and self-efficacy among Lithuanian drivers. The sample consisted of 196 drivers (99 males, 97 females) aged 18 to 74 years. The Buss–Perry Aggression Questionnaire (Buss and Perry, 1992), the Driving Anger Scale (Deffenbacher et al., 1994), and the Adelaide Driving Self-efficacy Scale (George et al., 2007) were used in the study. Participants were administered also a questionnaire measuring a variety of demographical characteristics and driving-related factors. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger than do less aggressive drivers. A negative relation between driving anger and driving self-efficacy was found. Further, the driving self-efficacy was higher in males than in females. Research findings indicate that there are gender differences in aggression, i.e. male drivers are more aggressive than female drivers. There are significant age differences in driver anger. In addition, high anger and aggression were related to unsafe driving behaviours. Seat-belt wearing tends to be less frequent among male drivers than among females. Aggression was found to be a predictor of crash-related outcomes. Finally, limitations of the study are discussed. Keywords: aggressive driving, aggression, driving anger, driving self-efficacy. http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/2562
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author I. Čėsnienė
A. Kašinska
spellingShingle I. Čėsnienė
A. Kašinska
AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS
Psichologija
author_facet I. Čėsnienė
A. Kašinska
author_sort I. Čėsnienė
title AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS
title_short AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS
title_full AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS
title_fullStr AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS
title_full_unstemmed AGRESYVUS VAIRAVIMAS: VAIRUOTOJŲ AGRESYVUMO, PYKČIO IR SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS
title_sort agresyvus vairavimas: vairuotojų agresyvumo, pykčio ir saviveiksmingumo sąsajos
publisher Vilnius University Press
series Psichologija
issn 1392-0359
2345-0061
publishDate 2011-01-01
description Straipsnyje analizuojami agresyvų vairavimą aiškinančių veiksnių – vairuotojų agresyvumo, pykčio ir saviveiksmingumo – ypatumai. Buvo keliami šie tyrimo uždaviniai: a) įvertinti Lietuvos vairuotojų agresyvumo, vairavimo pykčio ir saviveiksmingumo rodiklius; b) nustatyti šių rodiklių tarpusavio sąsajas bei ryšius su kitais agresyvų vairavimą aiškinančiais veiksniais (lytimi, amžiumi, vairavimo ypatumais); c) nustatyti eismo įvykio tikimybę geriausiai prognozuojančius rodiklius. Naudojant Buss ir Perry agresijos klausimyną, Vairavimo pykčio skalę, Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalę bei vairavimo ypatumus atskleidžiančius kintamuosius, buvo ištirti 196 vairuotojai. Gauti rezultatai rodo, kad vairuotojų pykčio ir agresyvumo ryšys yra statistiškai reikšmingai teigiamas, o vairavimo pykčio ir vairuotojų saviveiksmingumo ryšys – statistiškai reikšmingai neigiamas. Nebuvo nustatyta reikšmingų ryšių tarp vairuotojų agresyvumo ir jų vairavimo saviveiksmingumo. Vairuotojų agresyvumo įverčiai geriausiai prognozuoja patekimą į eismo įvykius. Pagrindiniai žodžiai: agresyvus vairavimas, agresyvumas, vairavimo pyktis, vairavimo saviveiksmingumas. Aggressive Driving: the Role of Aggression, Driving Anger, and Self-efficacy Čėsnienė I., Kašinska A. Summary According to the World Health Organization (2004), road traffic accidents are one of the ten leading causes of death. Many of these fatalities involve aggressive driving. P. Ellison-Potter et al. (2001) suggest that aggressive driving is any driving behaviour that intentionally endangers others psychologically, physically, or both. Examples of aggressive driving include behaviours such as excessive speeding, tailgating, horn honking, traffic weaving, profanity, obscene gestures, headlight flashing, etc. In order to understand this phenomenon, researchers have examined aggressive driving in terms of several levels of variables such as sociocultural, situational or personal (Valleries et al., 2005). Moreover, self-assessment of driving skills is a central dimension of driving activity. The evaluation of specific skills may be conceptualized by self-efficacy.  Self-efficacy refers to individuals’ belief in their ability to accomplish specific goals (Bandura, 1995). The article reports the findings concerning the relationship between aggression, anger and self-efficacy among Lithuanian drivers. The sample consisted of 196 drivers (99 males, 97 females) aged 18 to 74 years. The Buss–Perry Aggression Questionnaire (Buss and Perry, 1992), the Driving Anger Scale (Deffenbacher et al., 1994), and the Adelaide Driving Self-efficacy Scale (George et al., 2007) were used in the study. Participants were administered also a questionnaire measuring a variety of demographical characteristics and driving-related factors. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger than do less aggressive drivers. A negative relation between driving anger and driving self-efficacy was found. Further, the driving self-efficacy was higher in males than in females. Research findings indicate that there are gender differences in aggression, i.e. male drivers are more aggressive than female drivers. There are significant age differences in driver anger. In addition, high anger and aggression were related to unsafe driving behaviours. Seat-belt wearing tends to be less frequent among male drivers than among females. Aggression was found to be a predictor of crash-related outcomes. Finally, limitations of the study are discussed. Keywords: aggressive driving, aggression, driving anger, driving self-efficacy.
url http://www.journals.vu.lt/psichologija/article/view/2562
work_keys_str_mv AT icesniene agresyvusvairavimasvairuotojuagresyvumopykcioirsaviveiksmingumosasajos
AT akasinska agresyvusvairavimasvairuotojuagresyvumopykcioirsaviveiksmingumosasajos
_version_ 1725057021968908288