SOCIALINIŲ INSTITUCIJŲ KRITIKA GILL ES’IO DELEUZE’O IR FELIXO GUATTARI FILOSOFIJOJE

• Main Author: Audronė Žukauskaitė
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2009-01-01
• Series: Problemos
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1944

Straipsnyje analizuojama socialinių institucijų kritika, išplėtota Deleuze’o ir Guattari knygose Anti-Oidipas ir Tūkstantis plokštikalnių bei trumpame, bet reikšmingame Deleuze’o tekste „Prierašas apie kontrolės visuomenę“. Deleuze’as ir Guattari kuria mašininę visuomenės sampratą: jų teigimu, skirtingas socialines ir ekonomines formacijas įmanoma įsivaizduoti kaip virtualias mašinas, kurios gali aktualizuotis bet kuriuo istoriniu momentu. Analizuodami valstybės aparatą, Deleuze’as ir Guattari vengia nuorodų į konkrečias valstybes; veikiau jie kalba apie universalią valstybę-formą, kuri veikia kaip užgrobimo aparatas. Valstybė-forma suvokiama kaip suvienodinantis ir standartizuojantis principas, o karo mašina, priešingai, siekia sulaužyti sustingusias formas ir kurti inovacijas. Šie du agregatai – valstybės aparatas ir karo mašina – apibūdina ne tik valstybę ir jai besipriešinančias jėgas, bet persmelkia visas žmogaus veiklos sferas: mokslą, filosofiją, meną. Deleuze’o ir Guattari formuluojama valstybės aparato kritika artima Michelio Foucault disciplinos visuomenės teorijai. Foucault galios samprata taip pat yra mechanicistinė: galia persmelkia sociumą įsikūnydama disciplininiuose aparatuose. Deleuze’as disciplinos visuomenės teorijai priešpriešina savąją kontrolės visuomenės sampratą: priešingai nei disciplininė galia, kuri buvo ilgalaikė, visa apimanti, tačiau netolydi, kontrolė sukuria tolydų ir nuolat kintantį galios tinklą, kuris apraizgo visas žmogaus veiklos sferas. Pagrindiniai žodžiai: socialinės mašinos, valstybės aparatas, karo mašina, disciplinos visuomenė, kontrolės visuomenė. Critique of Social Institutions in Gilles Deleuze’s and Felix Guattari’s Philosophy Audronė Žukauskaitė   Summary The article discusses Deleuze’s and Guattari’s notions of society and state. In Anti-Oedipus, Deleuze and Guattari analyze the territorial, despotic and capitalist machines which are seen not as different stages of historical evolution but as different types of an abstract machine. In A Thousand Plateaus Deleuze and Guattari develop the mechanistic notion of the state: the state – form is an abstract machine or a diagram which can be actualized in different historical state forms. The state – form is juxtaposed to another type of assemblage called the nomadic war machine. If the state-form functions as a principle of unification and standardization, the war machine is seen as a principle of metamorphic transformations and innovations. Deleuze and Guattari’s theories of society and state are compared with Michel Foucault’s mechanistic notion of society. Deleuze contrasts his notion of control society to the notion of discipline society by Foucault. If the mechanisms of discipline are discontinuous and function in precise space areas, the mechanisms of control produce continuous and all-encompassing networks which totally merge with our corporeal existence. Keywords: social machines, state apparatus, war machine, discipline society, control society.