NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE

Pasaulietinės religijos sąvoka, vartojama socialinėje filosofijoje, taip pat gali būti šiek tiek kitaip pritaikyta ir mokslo analizei, nes tarp mokslininkų galime aptikti nepastebėtų religinių nuostatų, kaip antai pasitikėjimo nuomone ar šventumo pajauta. Tokios nuostatos žadina abejotinos argument...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Enn Kasak
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2011-01-01
Series:Problemos
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1305
id doaj-1fd570dfdb5744388f4153f92aebca95
record_format Article
spelling doaj-1fd570dfdb5744388f4153f92aebca952020-11-25T03:21:45ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582011-01-018010.15388/Problemos.2011.0.1305NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLEEnn Kasak Pasaulietinės religijos sąvoka, vartojama socialinėje filosofijoje, taip pat gali būti šiek tiek kitaip pritaikyta ir mokslo analizei, nes tarp mokslininkų galime aptikti nepastebėtų religinių nuostatų, kaip antai pasitikėjimo nuomone ar šventumo pajauta. Tokios nuostatos žadina abejotinos argumentacijos vartojimą kovojant prieš pseudomokslus, skatina kontekstinę demagogiją mokslinėje propagandoje. Pasaulietinės religijos moksle pripažinimas leistų atskirti disciplinas, kuriose religiškumas yra klaidinantis reiškinys (pvz., fizika), nuo tų, kurios yra pagrįstos religiniais įsitikinimais (pvz., astrologija). Religiškumą moksle galima tyrinėti pasitelkiant daugiamates religiškumo skales. Remdamiesi pragmatizmo ideologija, mokslininkai galėtų išsaugoti savo ištikimybę tikrovės pažinimui, išvengdami nukrypimo į pasaulietinę religiją. Pagrindiniai žodžiai: įsitikinimai, religiškumo matmenys, civilinė religija, mokslo filosofija, religiškumas moksle. Unperceived Civil Religion in Science Enn Kasak Summary The concept of civil religion, as used in social philosophy, can also be applied in the study of science in a slightly different way, as we can find unperceived religious attitudes in trusting beliefs and feelings of sanctity among scientists. Such reactions evoke the use of questionable argumentation in the struggle against pseudo-sciences, spawning contextual demagogy in scientific propaganda. Recognising civil religion in science enables us to distinguish disciplines in which religiosity is a misleading phenomenon (e.g. physics) from others that are based on religious convictions (e.g. astrology). Religiosity in science can be analysed via multidimensional scales of religiosity. Using pragmatist ideology, scientists could retain their devotion to cognizing reality without deviating into civil religion. Keywords: beliefs, dimensions of religiosity, civil religion, philosophy of science, religiosity in science. http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1305
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Enn Kasak
spellingShingle Enn Kasak
NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE
Problemos
author_facet Enn Kasak
author_sort Enn Kasak
title NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE
title_short NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE
title_full NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE
title_fullStr NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE
title_full_unstemmed NEPASTEBĖTA PASAULIETINĖ RELIGIJA MOKSLE
title_sort nepastebėta pasaulietinė religija moksle
publisher Vilnius University Press
series Problemos
issn 1392-1126
2424-6158
publishDate 2011-01-01
description Pasaulietinės religijos sąvoka, vartojama socialinėje filosofijoje, taip pat gali būti šiek tiek kitaip pritaikyta ir mokslo analizei, nes tarp mokslininkų galime aptikti nepastebėtų religinių nuostatų, kaip antai pasitikėjimo nuomone ar šventumo pajauta. Tokios nuostatos žadina abejotinos argumentacijos vartojimą kovojant prieš pseudomokslus, skatina kontekstinę demagogiją mokslinėje propagandoje. Pasaulietinės religijos moksle pripažinimas leistų atskirti disciplinas, kuriose religiškumas yra klaidinantis reiškinys (pvz., fizika), nuo tų, kurios yra pagrįstos religiniais įsitikinimais (pvz., astrologija). Religiškumą moksle galima tyrinėti pasitelkiant daugiamates religiškumo skales. Remdamiesi pragmatizmo ideologija, mokslininkai galėtų išsaugoti savo ištikimybę tikrovės pažinimui, išvengdami nukrypimo į pasaulietinę religiją. Pagrindiniai žodžiai: įsitikinimai, religiškumo matmenys, civilinė religija, mokslo filosofija, religiškumas moksle. Unperceived Civil Religion in Science Enn Kasak Summary The concept of civil religion, as used in social philosophy, can also be applied in the study of science in a slightly different way, as we can find unperceived religious attitudes in trusting beliefs and feelings of sanctity among scientists. Such reactions evoke the use of questionable argumentation in the struggle against pseudo-sciences, spawning contextual demagogy in scientific propaganda. Recognising civil religion in science enables us to distinguish disciplines in which religiosity is a misleading phenomenon (e.g. physics) from others that are based on religious convictions (e.g. astrology). Religiosity in science can be analysed via multidimensional scales of religiosity. Using pragmatist ideology, scientists could retain their devotion to cognizing reality without deviating into civil religion. Keywords: beliefs, dimensions of religiosity, civil religion, philosophy of science, religiosity in science.
url http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1305
work_keys_str_mv AT ennkasak nepastebetapasaulietinereligijamoksle
_version_ 1724612680956772352