Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą

Straipsnyje analizuojamos radikalios komunistinės modernizacijos kultūrinė ir politinė įtaka demokratijos raidai posovietinėje Lietuvoje ir pokomunistiniame pasaulyje apskritai. Teigiama, kad totalitarinis marksizmas suprastinas ne kaip modernizacijos varžymo, bet kaip smarkaus jos greitinimo padari...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Marius Povilas Šaulauskas
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2014-09-01
Series:Problemos
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6904
id doaj-1c0902f6be5e4854a78223d21ff2b1d5
record_format Article
spelling doaj-1c0902f6be5e4854a78223d21ff2b1d52020-11-25T01:00:11ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582014-09-015310.15388/Problemos.1998.53.6904Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdąMarius Povilas ŠaulauskasStraipsnyje analizuojamos radikalios komunistinės modernizacijos kultūrinė ir politinė įtaka demokratijos raidai posovietinėje Lietuvoje ir pokomunistiniame pasaulyje apskritai. Teigiama, kad totalitarinis marksizmas suprastinas ne kaip modernizacijos varžymo, bet kaip smarkaus jos greitinimo padarinys, nulemtas turbomodernizacinių siekių. Istorinė postkomunistinės būties specifika ir yra jos turbomodernizacinė patirtis. Komunistinės turbomodernizacijos paveldas yra kliuviniu liberalios demokratijos įsigalėjimui tiek ir taip, kiek ir kaip jis stabdo politiškumo sklaidą, kartu jis yra tokio įsigalėjimo paskata tiek, kiek pajėgia švelninti paveldėto ir keičiamo bendrabūvio taisyklių ir struktūros kismą, socialinės suirutės apraiškas pagelbėdamas ne tik postkomunistinės visuomenės stabilumui, bet ir komunistinio bendrabūvio normų dekonstrukcijai. Senoji postkomunististinė inteligentija gali būti matoma kaip mažiausiai nuo anomijos (beįstatymystės) kenčianti ir sugebanti ją sušvelninti visuomenės dalis. Šios inteligentijos antimarksistinis nusistatymas yra ne tiek jos bešališko kritiškumo ir dešinumo rezultatas, kiek efektyvios tos pačios marksistinės ideologijos interiorizacijos sekmuo.http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6904Modernizacijakomunizmasposovietinė transformacijademokratijamarksizmas
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Marius Povilas Šaulauskas
spellingShingle Marius Povilas Šaulauskas
Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą
Problemos
Modernizacija
komunizmas
posovietinė transformacija
demokratija
marksizmas
author_facet Marius Povilas Šaulauskas
author_sort Marius Povilas Šaulauskas
title Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą
title_short Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą
title_full Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą
title_fullStr Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą
title_full_unstemmed Lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą
title_sort lietuva iki ir po 1990-ųjų: apie modernizaciją ir galvojimo būdą
publisher Vilnius University Press
series Problemos
issn 1392-1126
2424-6158
publishDate 2014-09-01
description Straipsnyje analizuojamos radikalios komunistinės modernizacijos kultūrinė ir politinė įtaka demokratijos raidai posovietinėje Lietuvoje ir pokomunistiniame pasaulyje apskritai. Teigiama, kad totalitarinis marksizmas suprastinas ne kaip modernizacijos varžymo, bet kaip smarkaus jos greitinimo padarinys, nulemtas turbomodernizacinių siekių. Istorinė postkomunistinės būties specifika ir yra jos turbomodernizacinė patirtis. Komunistinės turbomodernizacijos paveldas yra kliuviniu liberalios demokratijos įsigalėjimui tiek ir taip, kiek ir kaip jis stabdo politiškumo sklaidą, kartu jis yra tokio įsigalėjimo paskata tiek, kiek pajėgia švelninti paveldėto ir keičiamo bendrabūvio taisyklių ir struktūros kismą, socialinės suirutės apraiškas pagelbėdamas ne tik postkomunistinės visuomenės stabilumui, bet ir komunistinio bendrabūvio normų dekonstrukcijai. Senoji postkomunististinė inteligentija gali būti matoma kaip mažiausiai nuo anomijos (beįstatymystės) kenčianti ir sugebanti ją sušvelninti visuomenės dalis. Šios inteligentijos antimarksistinis nusistatymas yra ne tiek jos bešališko kritiškumo ir dešinumo rezultatas, kiek efektyvios tos pačios marksistinės ideologijos interiorizacijos sekmuo.
topic Modernizacija
komunizmas
posovietinė transformacija
demokratija
marksizmas
url http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6904
work_keys_str_mv AT mariuspovilassaulauskas lietuvaikiirpo1990ujuapiemodernizacijairgalvojimobuda
_version_ 1725214693000216576