Spatial narrative as feature of singularity in sacral architecture / Erdvės naratyvas formuojant sakralinės architektūros savastį

• Main Author: Gytis Oržikauskas
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius Gediminas Technical University 2014-05-01
• Series: Mokslas: Lietuvos Ateitis
• Subjects: spatial narrative; analysis of structure; sacral religious architecture; contemporary and historical architecture
• Online Access: http://journals.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/3546

The paper analyses architectural compositions of various religious complexes – historical and contemporary – apart from their stylistic features. The most prominent ensembles under analysis have one noticeably common feature – spatial narrative. The foreseen sequence of forms of experience and spatial structure tell different religious narratives depending on which different aspects of faith were actualized in a given period. The analyzed examples stand in proof that suggestibility of religious aspects in sacral architecture are inseparable from their artistic suggestibility aspects. In some cases, these aspects are less related to architectural stylistic means, but have a direct connection to such components of architectural compositions as foreseen sequence of a visitor’s experience and semantics of particular forms, i.e. architectural narrative, which is achieved not only through the means of perception of space, but also by the relationship to social and cultural meanings and subtext of architecture. Santrauka Straipsnyje aptariama įvairių religinės architektūros kompleksų – istorinių ir šiuolaikinių – kompozicija atsietai nuo jų stilistinių bruožų. Pasirinkti būdingieji žinomiausi įvairių laikotarpių ansambliai pasižymi viena kompozicine ypatybe – erdvės naratyvu. Numatyta formų patyrimo seka, erdvės sandara pasakoja skirtingą religinį pasakojimą, priklausomai nuo to, kokie tikėjimo aspektai buvo aktualizuoti konkrečiu metu. Analizuojami pavyzdžiai įrodo, kad religinių aspektų įtaigumas sakralinėje architektūroje yra neatsiejamas nuo meninės įtaigos aspektų. Kita vertus, tam tikrais atvejais šie aspektai yra mažiau susiję su stilistinėmis architektūros priemonėmis, bet turi tiesioginį ryšį su tokiomis kompozicinėmis priemonėmis, kaip numatyta lankytojo patyrimo seka ir formų semantika, t. y. erdvės naratyvo, kuriamo ne tik erdvės percepcijos priemonėmis, bet ir santykiu su socialinėmis ir kultūrinėmis reikšmėmis. Reikšminiai žodžiai: erdvės naratyvas, religinė sakralinė architektūra, struktūros analizė, istorinė ir šiuolaikinė architektūra.