JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ

JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ

Katalikų bažnyčia yra vienintelė institucija Europoje, nepertraukiamai veikianti ištisus kelis tūkstančius metų, jokia kita institucija ar organizacija Europoje tokiu tęstinumu pasigirti negali. Atitinkamai jokia kita institucija negali prilygti Bažnyčiai savo indėliu į Europos kūrimą. Dauguma Euro...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Žygimantas Pavilionis
Format: Article
Language:Lithuanian
Published: Vilnius University Press 2015-01-01
Series:Politologija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8297
id doaj-0a019f7a6f5b44d49e719ea7b15d187c
record_format Article
spelling doaj-0a019f7a6f5b44d49e719ea7b15d187c2020-11-25T00:28:28ZlitVilnius University PressPolitologija1392-16812424-60342015-01-0159310.15388/Polit.2010.3.8297JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄŽygimantas Pavilionis Katalikų bažnyčia yra vienintelė institucija Europoje, nepertraukiamai veikianti ištisus kelis tūkstančius metų, jokia kita institucija ar organizacija Europoje tokiu tęstinumu pasigirti negali. Atitinkamai jokia kita institucija negali prilygti Bažnyčiai savo indėliu į Europos kūrimą. Dauguma Europos Sąjungos piliečių – net 260 milijonų – save laiko katalikais1. Tačiau dabar­tinės Europos Sąjungos, skaičiuojančios tik kelis savo gyvavimo dešimtme­čius, vadovai naujausioje Lisabonos sutartyje nesugebėjo sutarti dėl nuo­rodos į krikščioniškas Europos Sąjungos šaknis. Šis Bažnyčios ir Europos Sąjungos pozicijų išsiskyrimas nėra atsitiktinis – tūkstantmečiais Bažnyčios puoselėjama Europos samprata dabartinėje Europos Sąjungoje tampa vis sve­timesnė. Europos Sąjunga praranda savo metapolitinį arba dvasinį lygmenį, savo prasmę bei tikslą, pats Sąjungos funkcionavimas ar net išlikimas tampa jos savaiminiu tikslu. Savo ruožtu, Jonas Paulius II ir Benediktas XVI bandė ir bando paskatinti Europos Sąjungą atsigręžti į tūkstantmetes vertybes, ku­rios lėmė ilgametį Europos dominavimą pasaulyje. Jono Pauliaus II teigimu, „vyksta didžiulis dvasinis konfliktas ir nuo to, kaip jis baigsis, priklausys šio tūkstantmečio pradžioje besiformuojantis Europos veidas“2. Kokia yra ši Šventojo Sosto Europos Sąjungos samprata, kurią aktyviai bando skleisti Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, tačiau kurios negali priimti dabartinė Europos Sąjunga? http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8297
collection DOAJ
language Lithuanian
format Article
sources DOAJ
author Žygimantas Pavilionis
spellingShingle Žygimantas Pavilionis
JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
Politologija
author_facet Žygimantas Pavilionis
author_sort Žygimantas Pavilionis
title JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
title_short JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
title_full JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
title_fullStr JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
title_full_unstemmed JONO PAULIAUS II IR BENEDIKTO XVI POŽIŪRIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ
title_sort jono pauliaus ii ir benedikto xvi požiūris į europos sąjungą
publisher Vilnius University Press
series Politologija
issn 1392-1681
2424-6034
publishDate 2015-01-01
description Katalikų bažnyčia yra vienintelė institucija Europoje, nepertraukiamai veikianti ištisus kelis tūkstančius metų, jokia kita institucija ar organizacija Europoje tokiu tęstinumu pasigirti negali. Atitinkamai jokia kita institucija negali prilygti Bažnyčiai savo indėliu į Europos kūrimą. Dauguma Europos Sąjungos piliečių – net 260 milijonų – save laiko katalikais1. Tačiau dabar­tinės Europos Sąjungos, skaičiuojančios tik kelis savo gyvavimo dešimtme­čius, vadovai naujausioje Lisabonos sutartyje nesugebėjo sutarti dėl nuo­rodos į krikščioniškas Europos Sąjungos šaknis. Šis Bažnyčios ir Europos Sąjungos pozicijų išsiskyrimas nėra atsitiktinis – tūkstantmečiais Bažnyčios puoselėjama Europos samprata dabartinėje Europos Sąjungoje tampa vis sve­timesnė. Europos Sąjunga praranda savo metapolitinį arba dvasinį lygmenį, savo prasmę bei tikslą, pats Sąjungos funkcionavimas ar net išlikimas tampa jos savaiminiu tikslu. Savo ruožtu, Jonas Paulius II ir Benediktas XVI bandė ir bando paskatinti Europos Sąjungą atsigręžti į tūkstantmetes vertybes, ku­rios lėmė ilgametį Europos dominavimą pasaulyje. Jono Pauliaus II teigimu, „vyksta didžiulis dvasinis konfliktas ir nuo to, kaip jis baigsis, priklausys šio tūkstantmečio pradžioje besiformuojantis Europos veidas“2. Kokia yra ši Šventojo Sosto Europos Sąjungos samprata, kurią aktyviai bando skleisti Jonas Paulius II ir Benediktas XVI, tačiau kurios negali priimti dabartinė Europos Sąjunga?
url http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/8297
work_keys_str_mv AT zygimantaspavilionis jonopauliausiiirbenediktoxvipoziurisieuropossajunga
_version_ 1725335941346754560

Similar Items